2017 m. kovo 24 dieną, vienoje iš QMDJ aktyvacijų, įvyko stebuklas. Būnant prie Šv. Panteleimono ikonos Vilniaus Stačiatikių Vienuolyne, apie 10 val. ryto, prie manęs priėjo visai nepažįstama jauna šviesi Moteris, ir įdavė Šv. Panteleimono medinę ikoną. Įduodama ikoną ji kažką sakė, o jos akys tuo metu tiesiog švytėjo. Iki šiol neatsimenu ką ji tada sakė, nes tuo metu buvau lyg transe. Tačiau kiekviena kūno ląstele jaučiau, kad supratau viską, tik protas nelabai gebėjo tai suvokti, rasti tam paaiškinimų.
Stebuklas aktyvacijoje. Kokia tai buvo aktyvacija
Tai buvo standartinė QMDJ aktyvacija, kurios metu einama ar važiuojama į šias struktūras:
• „Dangiškasis baldachinas sutinka Žvaigždę“. Palanku išeiti iš žemiško sambrūzdžio į meditacijas;
• „Teisingas Melas“. Palanku religinėms apeigoms, savęs lavinimui, apdovanojimų įteikimui, verslui. Sėkmę atneš meditacijos, vidinis augimas ir išgijimas. Aplinkybės gali atrodyti kaip nepalankios, bet jas išnaudojant tinkamai, jos pasitarnaus gėriui. Jei bus sukurtas reikiamas įvaizdis, galima gauti pagalbą.
Stebuklas aktyvacijoje. Nuo ko viskas prasidėjo
Kadangi dar ryte pastebėjau, kad jau baigėsi šventintos žvakės, naudojamos darbui su sudėtingomis situacijomis, nusprendžiau jų parsinešti. Perku žvakes dažniausiai Vilniaus Stačiatikių Vienuolyne. Todėl ir pasižiūrėjau, ar nėra kokios nors aktyvacijos Vienuolyno kryptimi. Ir pasirodo, kad prieš kelias minutes tokia galimybė man atsivėrė – kaip tik ta kryptimi ir tuo laiku buvo aktyvacija, kuri visam tam labai tiko.
Einant į Vienuolyną ir būnant jame
Kai ėjau link Vienuolyno, aktyvacijos požymiai tiesiog lipte lipo vienas ant kito. Dar einant supratau – būti stebuklui. O kai įėjau į Vienuolyną, ten vyko kažkokios labai stiprios procesijos. Nusipirkęs kelias žvakutes, nuėjau pasėdėti likusias aktyvacijos 10 minučių prie Šv. Panteleimono ikonos. Ir man ten besėdint bei būnant savotiškoje meditacijoje, pajutau lengvą prisilietimą prie savo kairės rankos. O kai atmerkiau akis, pamačiau tą nepažįstama jauną Moterį, rankose laikančią Šv. Panteleimono medinę ikoną. Kai aš atsistojau, ji man pasakė, prie kokios ikonos aš sėdžiu ir kas yra Šv. Panteleimonas. Taip pat pasakė, ką jis globoja. Ir tai besakydama, įdavė man ikoną…
Stebuklas aktyvacijoje. Kai grįžau į save
Kai grįžau į save, Moters šalia – nebuvo. Tada, kažkiek pasidairęs po Vienuolyną, paklausiau šalia esančių Moterų, ar jos nematė ikoną man įdavusios Moters. Taip pat parodžiau joms ir ikoną. O jos, kaip susitarusios, žegnojosi ir kartojo: „Stebuklas, stebuklas, stebuklas”. Bet į mano klausimą, taip ir neatsakė.
Išėjus iš Vienuolyno, akimis ieškojau tos Moters. Norėjau padėkoti. Nepamačiau. O kai parėjau namo, ikoną pasistačiau ant savo darbo stalo, parašiau apie tai savo Mokytojai, paskambinau artimiausiems savo žmonėms, pasidžiaugėme visi kartu. O kitos dienos ryte, kai gavau svetainės lankytojų statistiką, tiesiog apstulbau – nuo momento Vienuolyne iki tos dienos pietų, svetainę aplankė daugiau žmonių, nei per visą praėjusią savaitę. Ir tai, mano manymu, buvo dar vienas stebuklas. Juk naivu būtų tokį lankomumo šuolį pavadinti kokia nors psichologine įtaiga ar kažkuo panašiu, apie ką kalba psichologai. Juolab, kitus kelis mėnesius lankytojų srautas išliko toks, koks ir buvo iki Vienuolyno. Ir tai – neginčijamas faktas.